Popiežius žino, kad ten nėra gerai. Jis žino, kad rizikuoja, bet vyksta ten norėdamas parodyti meilę ir pagarbą, ir tai yra galinga žinia. Jis nori ten nuvykti kaip meilės Afrikos žmonėms ženklas; pakviesti visus priimti vienas kitą, kalbėti apie skirtumus nesigriebiant prievartos, tai iš tiesų svarbu. Nors visą tai jis sakė jau Romoje per pastaruosius kelerius metus, žinia bus dar stipresnė, kai pasakys tai Bangui, - JAV jėzuitų žurnalui „America“ sakė kardinolas iš Nigerijos Francis Arinze, Kulto ir sakramentų kongregacijos prefektas emeritas, komentuodamas popiežiaus Pranciškaus numatomą apsilankymą Centrinės Afrikos Respublikos sostinėje. Tiek joje, tiek visoje šalyje vyrauja visuotinio nesaugumo klimatas, kraštas nuolatos balansuoja ant pilietinių susirėmimų ribos, praėjusiomis savaitėmis netrūko kruvinų išpuolių.
Prisimenant pastarųjų kelių metų istoriją, Centrinės Afrikos Respublikos ilgametis režimas buvo nuverstas daugiausia iš musulmonų, sudarančių mažumą, sudarytos sukilėlių koalicijos, kurios nariai pradėjo plėšikauti ir sauvaliauti. Tada buvo suformuotos savigynos grupuotės iš krikščionių ir tradicinių Afrikos religijų išpažinėjų, kurios pradėjo gintis, keršyti ir netrukus pačios perėjo į puolimą. Šiuo metu atviras smurtas apmalšintas, taip pat prancūzų pajėgų ir tarptautinių taikos palaikymo pajėgų dėka.
Šiame kontekste jau pats popiežiaus buvimas, pasak kardinolo Arinze, yra kvietimas krikščionims ir musulmonams susitikti, išklausyti vienas kitą, ištiesti ranką, kurti šalį kartu, neleisti ekstremistams jų sukiršinti? Jų pagrindinė problema nėra religija, jie turi priimti vienas kitą ir popiežiaus kelionė tam ragina ir be žodžių.
Kenija, skirtingai, buvo stabilumo ženklas keletą dešimtmečių, bet pastaruoju metu ir čia keletą kartų pratrūko smurtas, skausmingai. Šventasis Tėvas ten važiuoja padrąsinti visą visuomenę, ne vien katalikus. Jo vizito poveikis yra skirtingas nei turistų, kurie į Keniją keliauja pažiūrėti laukinių gyvūnų. Kenijoje, pabrėžė kardinolas Arinze, veikia svarbios visame regione politinės ir akademinės institucijos, JTO ofisai.
Uganda turi daugiau sunkumų, nei Kenija. Mes, afrikiečiai, niekad nepamirštame, pabrėžė kardinolas, kad ugandiečiai mums davė afrikiečius kankinius, pasmerktus mirčiai tarp 1885 – 1887 metų. Buvo Afrikoje kankinių šimtais metų prieš tai, bet tai pirmieji kankiniai moderniaisiais laikais. Svarbu, kad ir Pranciškus aplankys jų kankinystę menančias vietas.
Popiežius važiuoja sutikti afrikiečius jų šalyje. Jis juos sutiko ir kitur, bet tai visai kitas dalykas. Krikščionybė Afrikoje yra gyvybinga, jauni žmonės ryžtasi daug paaukoti dėl tikėjimo, ryžtasi tapti kunigais, vienuoliais, pasigėrėtinas yra pasauliečių tikinčiųjų darbas Bažnyčioje. Popiežiaus vizitas Afrikoje, įsitikinęs kardinolas nigerietis, jau svarbus vien tuo, kad jis betarpiškai prisilies prie šios krikščioniško pasaulio dalies. Galima prisiminti, kad šv. Jonas Paulius II Afriką aplankė keliolika kartų. (Vatikano radijas)
